„Man atrodo, kad mano studijos bevertės“, „Dirbsiu valytoja už minimumą“, – dažnai taip pajuokauja studentai, o paskui susimąsto, kad taip tikrai gali nutikti. Baimė ir jaudulys dėl ateities perspektyvų, karjeros galimybių aplanko dažną jaunuolį.

Didelės ambicijos, troškimų siekimas – būdingas „Y“ kartos bruožas. Dažniausi pasvajojimai yra apie karjerą – sėkmė, pinigai, pomėgių patenkinimas… Tačiau svajonių įgyvendinimas išties yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam ne visi pasiryžta.

2015-ųjų metų Darbo biržos duomenimis bedarbių, baigusių aukštąją mokyklą, dalis siekė 24%. Šis skaičius nėra labai didelis, jis parodo, kad didžiajai daliai baigusių mokslus universitete ar kolegijoje pavyksta įsidarbinti. Tačiau pažvelkime iš kitos pusės. Daugiausiai stojančiųjų studentų, kurie, suprantama, tikisi ateityje turėti darbus, renkasi socialinius mokslus. Tokių 2015 metais įstojo beveik 6 000, kas sudaro apie 40% visų įstojusių (LAMA BPO duomenys). Kad suprastume, kokios problemos iš to kyla, derėtų pamatyti Darbo biržos 2015 metų analizės rezultatus. Nepaklausiausių specialistų sąraše dominuoja šie žodžiai: verslas, administravimas, buhalterija, teisė, socialinis darbas, ekonomika. Šis faktas nesunkiai padeda suvokti ir kitą – įsidarbinimas pagal įgytą specialybę yra iš ties mažas. „Cvbanko“ 2013-ųjų metų duomenimis, 44% absolventų dirba visai su specialybe nesusijusį darbą, dar 41% – tik iš dalies susijusį. Taigi pagal statistiką karjeros planavimas ir kūrimas šiandieninam studentui yra sudėtingas iššūkis. Dar labiau sėkmingo įsidarbinimo galimybes apsunkina šios problemos:

  1. Psichologiniai stabdžiai. Anot psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus, vidiniai psichologiniai stabžiai, trukdantys siekti užsibrėžtų tikslų, yra trys. Pirmiausia – baimės, kuomet žmogus „nerizikuoja“, nes bijo nesėkmių ir nežinomybių. Antra – žmogaus įsitikinimai, susivaržymas dogmomis. O trečioji psichologinių gniaužtų grupė – įpročiai: žmogui įsijautus į gyvenimo rutiną – tie patys draugai, tokie patys vakarai namuose – jis jaučiasi saugus ir nenori išeiti iš savo komforto zonos. Tačiau minėtina tai, jog dažniausiai daugiau pavyksta pasiekti tiems, kurie yra atviri pokyčiams, eksperimentams ir kūrybai, linkę rizikuoti , yra mažiau supančioti įpročių, įsitikinimų, ir turi mažiau baimių.
  2. Darbo patirties stoka. Tai labai paplitusi problema, kuomet darbinantis iš jaunuolio reikalaujama metų ar ilgesnės darbinės patirties, praktikos. Tačiau LDB siūlo į problemą pažvelgti kitu kampu ir teigia, kad darbo patirtis yra plati savoka: „ …tai ir įgūdžiai, kompetencijos, žinios, įgytos dirbant tiek apmokamus, tiek savanoriškus darbus. Netgi visuomeninė, laisvalaikio veikla gali padėti ugdyti įgūdžius, socialinius gebėjimus, kurti profesinių pažinčių tinklą, kurie bus svarbūs karjerai.“.
  3. Kompetencijų stoka. Dar vienas stabdis, kuriantis skirtumą tarp to, ko nori darbdavys ir to, ką turi studentas. Team work‘as, multitasking‘as, time management‘as, networking’as ir dar daug kitų angliškų terminų – nepakeičiamos savybės šiuolaikinėje darbo rinkoje. Nebeužtenka turėti sukaupą žinių bagažą ir mokėti jį pritaikyti praktiškai. Išėjęs iš mokslo įstaigos studentas negali jaustis ramus, nes kartu su juo išeina ir dar pulkas žmonių, kurie iškart tampa konkurentais. Todėl nebūti niekuo pranašesniu už savo kursiokus ir kitus studentus – per didelė rizika.
  4. Čia ir dabar; viskas arba nieko. Tai viena iš problemų, kylančių kartu su patirties stoka. Vos pabaigę mokslus studentai labai pervertina save. Jiems atrodo, kad per kelis studijų metus įgytos žinios ir geri pažymiai yra pakankami rodikliai įrodyti darbdaviui, kad yra verti daugiau nei minimalaus atlyginimo, daugiau nei „pradedančiojo“ statuso. Deja, taip nėra, todėl besidarbinantis studentas turi pradėti nuo nulio ir darbais įmonėje įrodyti savo vertę. Tačiau to nesuprantantys studentai imasi dirbti ten, kur įrodinėti nieko nereikia – išsilavinimo nereikalaujančiuose darbuose. Reiklumas – čia ir dabar; kantrybės siekti ilgalaikių tikslų nebuvimas; visko metimas; noras derinti darbą prie laisvalaikio, o ne atvirkščiai; noras vadovauti, o ne būti kontroliuojamais; kritiškumas, bet ne savikritika – kiti Y kartos ypatumai, trukdantys nuosekliam karjeros vystymui. Tačiau jeigu gimėme Y kartos laiku, nereiškia, kad negalime atsisakyti ar valdyti šių savo asmenybės bruožų.
  5. Iniciatyvos trūkumas. Kita, dažnai pasitaikanti kliūtis siekiant gerų rezultatų karjeroje – iniciatyvumo stoka. Studentai mąsto, kad jiems užteks mokytis, kad gautų praktiką, užteks praktikos, kad gautų darbą. Jie nesiima savarankiškai ir savo noru mokytis daugiau, kad taptų pranašesniais už konkurentus, nesidomi galimybėmis arba jų neišnaudoja, nekelia sau iššūkių. Todėl dažnai yra ribotos pasaulėvokos, mąstymo. Tokiems tobulėjimo „pratimams“ jie teisinasi nerandą laiko, tačiau visgi skyrę laiko su džiaugsmu pasipildo CV darbo patirtimi. Verta priminti, kad tokių daugelio neišnaudotų galimybių yra daugybė: studentų atstovybės, AIESEC, savanorystės renginiuose, organizacijose, savanoriškoje praktikoje.

Dabartinė situacija nesukuria studentams šiltnamio sąlygų, todėl savo gyvenimais tenka rūpintis patiems. Tačiau aišku viena – dideliu noru ir pasiryžimu galima įgyvendinti svajones, tapti savo pačių gyvenimo valdovais. Bandantys ir klystantys yra gerokai laimingesni už atsitvėrusius siena nuo galimybių. Būk ir TU  – veržlus, aistringas, optimistiškas, – būk savo geriausiu „AŠ“!

Straipsnį parengė didžiausio praktikos renginio Lietuvoje „Tavo Kelias“ komanda. Sek mūsų naujienas www.tavokelias.lt, „Facebook“ paskyroje „Tavo Kelias“ ir jau lapkričio 29 dieną ateik įrodyti, kad esi rimtai nusiteikęs kilti savo karjeros laiptais!